Beatričė
Kleizaitė-Vasaris
Teatralė, režisierė, pedagogė, bibliotekininkė, aktyvi visuomenininkė ir kultūros veikėja, mecenatė.
Beatričė Kleizaitė-Vasaris gimė 1925 m. Kaune. 1941–1944 m. studijavo Kauno valstybės teatro Dramos studijoje. 1945–1948 m. Italijoje tęsė menų studijas ir dirbo Lietuvos pasiuntinybėje S. Lozoraičio sekretore. JAV dirbo bibliotekose ir pedagoginį darbą, studijavo dramaturgiją, anglų ir ispanų kalbą bei literatūrą, bibliotekininkystę, režisavo jos pačios suburtos lietuvių trupės spektaklius, rašė lietuvių išeivijos spaudoje. 1989 m. grįžo į tėvynę. Jos pastangomis į Lietuvą sugrąžinti tūkstančiai lietuvių išeivijos menininkų kūrinių.
1997 m. apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už nuopelnus Lietuvai, 2002 m. - Barboros Radvilaitės medaliu už produktyvią kultūrinę veiklą, 2015 m. - Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordinu. 2017 m. už svarų indėlį į Lietuvos ir Sūduvos krašto kultūrą, už asmeninę iniciatyvą pristatant profesionaliosios dailės palikimą ir padovanotą meno kolekciją Beatričei Kleizaitei-Vasaris įteiktas LR kultūros ministerijos aukščiausias apdovanojimas - garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.